Seksualinis priekabiavimas – tai nepageidaujamas, užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys, kuriuo siekiama įžeisti asmens orumą ir siekiama sukurti bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.
Seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti begale įvairių formų – nuo nepriimtino ir akivaizdžiai seksualinio elgesio (pvz.: nenorimo fizinio kontakto ar pasikartojančių seksualinių pasiūlymų) iki subtilesnių, tačiau vis tiek žeidžiančių ar žeminančių poelgių – gašlių žvilgsnių, seksistinių „juokelių“, komentarų apie išvaizdą ar kūno formas, asmeninės erdvės pažeidimo.
Žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas elgesys, kuris pažemina asmenį ar verčia jaustis nepatogiai dėl jos/jo lyties yra laikomas priekabiavimu dėl lyties. Pavyzdžiui, jei darbovietėje moters yra prašoma elgtis ar rengtis moteriškiau, ar jos veikla darbe yra kritikuojama kaip nemoteriška ar nederama moteriai ar moterų nuolat prašoma paruošti kavą, išplauti indus po susitikimų, nors į jų pareigas tai neįeina.
Nors visų seksualinio priekabiavimo formų išvardinti neįmanoma, apačioje pateikiamas sąrašas dažnai pasitaikančių veiksmų, kurie yra laikytini seksualiniu priekabiavimu:
Paprastai seksualinis priekabiavimas skirstomas į keturias formas: verbalinį, neverbalinį,
cyber ir fizinį seksualinį priekabiavimą.
Aiškinantis seksualinio priekabiavimo atvejį, svarbiausia – kaip situaciją vertina auka, o ne priekabiautojas (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Išvada dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Kęstučio Pūko, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. KT20-I1/2017, byla Nr. 7/2017), nėra būtina, jog pats priekabiautojas veiksmus vertintų kaip seksualinį priekabiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2012 m. birželio 26 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-3059/2012). Jei elgesys aukai buvo nepriimtinas, nėra svarbu, ar priekabiautojas tikslingai siekė įžeisti ar pažeminti asmens orumą, sukurti priešišką, bauginančią aplinką. Dažnai galimai priekabiavusieji neigia priekabiavę ir teisinasi, kad veiksmais tenorėjo parodyti palankumą ar simpatiją. Tačiau jei analizuojamą elgesį auka laiko nepriimtinu ar nepageidaujamu, to pilnai pakanka, kad galėtume laikyti situaciją seksualiniu priekabiavimu. Be to, „priekabiavimo faktams nustatyti nebūtina, kad asmuo, prie kurio priekabiaujama, aiškiai ir kategoriškai prieštarautų tokiam elgesiui, kai akivaizdu, kad toks elgesys šiam asmeniui buvo nepriimtinas ir objektyviai įžeidžiamas” (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Išvada 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. KT20-I1/2017, byla Nr. 7/2017).
Tai yra esminis skirtumas tarp flirto ir seksualinio priekabiavimo.
Bandant įvertinti, ar situacija laikytina seksualiniu priekabiavimu, verta atkreipti dėmesį į tai:
- Ar komentarai/elgesys privertė žmogų jaustis nepatogiai, nejaukiai?
- Ar priekabiautojas leidžia sau taip elgtis dėl nelygiaverčio profesinio santykio tarp savęs ir aukos?
- Ar žodžiu, raštu, fiziniu veiksmu išreikštas elgesys yra nepageidaujamas, užgaulus?
- Ar žodžiu, raštu, fiziniu veiksmu išreikštas elgesys yra seksualinio pobūdžio?
Aukos į seksualinį priekabiavimą gali reaguoti įvairiai. Tai, kad auka nepasipriešino ar tiesiogiai neišsakė nepasitenkinimo priekabiavimo akto momentu, nereiškia, kad elgesys buvo priimtinas. Turime suprasti, kad seksualinis priekabiavimas yra žeminanti ir traumuojanti patirtis, apie kurią kalbėti gali būti baisu, gėda ir sunku. Aukos gali baimintis neigiamų pasekmių darbe ar mokymosi įstaigoje (atleidimo, prastesnių pažymių), nepalankių kolegų ar artimųjų nuomonių ir dėl to pasirinkti nutylėti apie patirtą priekabiavimą, neišsakyti nepasitenkinimo.
Dažnai kaltė už seksualinį priekabiavimą yra suverčiama ant pačios aukos, pavyzdžiui, teigiant, kad nukentėjęs asmuo išprovokavo nepriimtiną elgesį savo išvaizda arba kad, jei būtų norėjęs, asmuo galėjo sustabdyti nepageidaujamą elgesį. Aukos dažnai ir pačios kaltina save dėl seksualinio priekabiavimo. Tai taip pat skatina nutylėti ir nepranešti apie seksualinio priekabiavimo atvejus, todėl turime būti jautrūs ir įsitikinti, kad reaguodami į galimai seksualinio priekabiavimo situaciją nesmerkiame ir be reikalo nekaltiname aukos dėl įvykusio incidento.
Tam tikrose situacijose, elgesys, kuris neturi akivaizdžios seksualinės prasmės, vis tiek gali būti laikomas seksualinio priekabiavimo atveju. Kiekviena situacija turi būti įvertinta kontekstualiai, įvertinant profesinius santykius tarp situacijoje dalyvavusių asmenų, laiko bei vietos aplinkybes, o svarbiausia – kaip nukentėjusysis žmogus jaučiasi ir vertina analizuojamą elgesį.
Jei tam tikras orumą žeminantis elgesys nėra seksualinio pobūdžio, nebūtinai jis leistinas darbo vietoje. Remiantis Darbo kodeksu darbdaviai privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.