DARBDAVIUI:
Darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas numato, kad darbdavys privalo:
- imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, nebūtų duodamas nurodymas diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir priešiško elgesio, nepatirtų neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos;
- imtis priemonių, kad darbuotojas, tarnautojas, pateikęs skundą dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių (Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas, 5 straipsnis.);
Pranešti apie patirtą priekabiavimą nėra lengva – Europos Sąjungoje tik 4% nukentėjusiųjų nuo seksualinio priekabiavimo pranešė apie tai savo darbdaviams ar vadovams, 4 % kreipėsi į policiją ir tik 1% konsultavosi su teisininkais . Tačiau netylėti ir pranešti yra labai svarbu. Žmogaus orumo apsauga, asmens ir privataus gyvenimo neliečiamumas bei saugi darbo aplinka yra kiekvieno žmogaus konstitucinės teisės, kurios gali būti apgintos tik tuo atveju, jei nukentėjusieji praneša apie patirtus incidentus.
Lygių galimybių politika ir seksualinio priekabiavimo prevencijos politika/reglamentas turėtų (detalesnės rekomendacijos pateikiamos dalyvaujantiems mokymuose):
- Aiškiai apibrėžti, kas yra laikoma diskriminacija, priekabiavimu, seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje;
- Nustatyti, kaip su politika bus supažindinami visi darbuotojai ir/ar klientai, kokių kitų priemonių – viešinimo, informavimo, mokymų – bus imamasi diegiant saugesnės darbo aplinkos politiką;
- Nustatyti, kad visos diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo formos yra neteisėtos, netoleruotinos ir laikytinos šiurkščiu darbo pareigų bei teisiniu pažeidimu;
- Patvirtinti, kad aukos yra skatinamos pranešti apie seksualinio priekabiavimo incidentus. Pageidautina numatyti ir galimybę pranešti apie priekabiavimo atvejus anonimiškai. Kai kuriais atvejais asmenys gali nesijausti saugūs pranešti baimindamiesi dėl darbo vietos, aplinkinių požiūrio;
- Detaliai paaiškinti ką turėtų daryti nukentėjusieji – į ką kreiptis, kokią informaciją pateikti, t.t.;
- Numatyti kokia bus incidentų registravimo ir tyrimo tvarka;
- Nurodyti kaip bus užtikrinimas skundą pateikiančių žmonių konfidencialumas ir saugumas;
- Nurodyti kokios pasekmės ar bausmės gresia priekabiaujantiesiems;
- Politikoje rekomenduojama taip pat turi numatyti, kas bus atsakingi už jos įgyvendinimą (jeigu įstaiga didelė – suformuota grupė asmenų iš skirtingų skyrių), kas kiek laiko bus atliekamas vertinimas ir jos adaptavimas pagal poreikius.
Kiekvienas darbdavys turėtų būti suinteresuotas seksualinio priekabiavimo prevencija ne tik dėl teisinės atsakomybės, bet ir dėl nuostolingų jo pasekmių darbuotojams ir darbo aplinkai. Seksualinio priekabiavimo aukos išgyvena daug skirtingų emocijų (gėdą, baimę, pyktį, nerimą, pasitikėjimo savimi nuosmukį, t.t.), galinčių paveikti jų sveikatą ir produktyvumą. Tokia savijauta neigiamai paveikia darbuotojų pajėgumą atlikti įprastas užduotis darbe, skatina praleidinėti darbo dienas, nukentėję darbuotojai tampa abejingesni ir netenka motyvacijos. Dažnai, nežinodami kaip tvarkytis su patirtu priekabiavimu, darbuotojai palieka darbo vietą.
Teisinė atsakomybė
Remiantis LR teisės aktais, priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir gali būti priežastimi nutraukti darbo sutartį. Priekabiaujantiems asmenims gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė. Jų taip pat gali būti reikalaujama atlyginti žalą.
Darbdaviams, toleruojantiems priekabiavimą, seksualinį priekabiavimą ar tiems, kurie nesiima priemonių, kad asmuo nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimų ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, gali grėsti administracinė atsakomybė.
Nukentėjusieji turi teisę reikalauti darbdavio atlyginti žalą.
NUKENTEJUS:
Kartais gali būti sunku atpažinti seksualinį priekabiavimą ir atskirti jį nuo flirto, simpatijos ar draugiško dėmesio. Nukentėjusieji dažnai dvejoja, ar tai, kas jiems nutiko tikrai yra seksualinis priekabiavimas. Nutikimas galėtų būti laikomas seksualiniu priekabiavimu, jei:
- Seksualinio pobūdžio elgesys ar komentarai jus privertė jaustis nejaukiai, nemaloniai ar pažemino jus;
- Jau esate išreiškę, kad toks elgesys jums yra nepriimtinas, tačiau priekabiautojas nesiliovė;
- Bijote ar vengiate likti dviese su priekabiautoju;
- Jaučiate spaudimą sutikti su tokiu elgesiu, nesipriešinti ir jį toleruoti;
- Bijote apie tai pasakyti kitiems dėl galimų pasekmių (atleidimo iš darbo, apribotų karjeros galimybių, t.t.);
- Atrodo, kad su jumis elgiamasi neteisingai dėl jūsų lyties;
Pranešti apie patirtą priekabiavimą nėra lengva – Europos Sąjungoje tik 4% nukentėjusiųjų nuo seksualinio priekabiavimo pranešė apie tai savo darbdaviams ar vadovams, 4 % kreipėsi į policiją ir tik 1% konsultavosi su teisininkais (https://fra.europa.eu/en/data-and-maps/violence-against-women-survey/survey-information, https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/infographics/sexual-harassment-work). Tačiau netylėti ir pranešti yra labai svarbu. Žmogaus orumo apsauga, asmens ir privataus gyvenimo neliečiamumas bei saugi darbo aplinka yra kiekvieno žmogaus konstitucinės teisės, kurios gali būti apgintos tik tuo atveju, jei nukentėjusieji praneša apie patirtus incidentus.
Kaip elgtis, patyrus seksualinį priekabiavimą:
- Jei jaučiatės saugiai ir esate įsitikinę, kad negresia realus pavojus jūsų sveikatai ar gerovei, galite tiesiogiai kreiptis į priekabiautoją, pasakyti, kad toks elgesys jums atrodo nepriimtinas ir tvirtai paprašyti nustoti. Jei nenorite konfrontuoti priekabiautojo, galite parašyti savo mintis elektroniniu laišku ar žinute.
- Jei jūsų darbovietė ar mokymosi įstaiga turi seksualinio priekabiavimo prevencijos politiką/ reglamentą, sekite jo nurodymus.
- Detaliai užsirašykite, kas įvyko: kur jūs buvote; kurią dieną ir kokiu metu; ką konkrečiai darė ar sakė agresorius; kas galėjo matyti incidentą; ką sakė aplinkiniai; kam apie tai papasakojote (jei pasakojote). Tai gali praversti, jei reikėtų situaciją perpasakoti darbdaviui, vadovui ar liudijant.
- Išsaugokite kitus įrodymus apie patirtą priekabiavimą – elektroninius laiškus, trumpąsias žinutes, žinučių socialinėse medijose ekrano nuotraukas, telefoninių skambučių laiką (ypač jei su jumis bandoma susisiekti ne darbo metu). Jei įmanoma, telefonu įrašykite pokalbius su priekabiautoju.
- Informuokite tiesioginį vadovą, darbdavį ar kitą už personalo reikalus atsakingą asmenį apie kilusią situaciją.
- Jei nuspręsite kreiptis į darbovietės ar mokymosi įstaigos vadovybę dėl įvykusio incidento, bandykite rasti žmonių, kurie galėtų eiti drauge su jumis (kitų nukentėjusiųjų, liudininkų ar palaikyti galinčių kolegų). Išsakyti skundą kartu su kitais žmonėmis yra lengviau nei vienam. Be to, į kolektyvinį skundą greičiausiai bus atsižvelgta rimčiau nei į pavienio asmens.
- Pasikalbėkite apie tai, kas įvyko, su patikimais žmonėmis (šeimos nariais, draugais, kolegomis, bendramoksliais) ar kreipkitės pagalbos į psichologą. Seksualinis priekabiavimas yra traumuojanti patirtis, kuri gali iššaukti daug skirtingų emocijų – baimę, pažeminimą, pyktį, vienatvę, kaltės jausmą. Tokioje situacijoje reikalinga aplinkinių parama ar profesionali psichologinė pagalba (žiūrėti žemiau).
- Dėl seksualinio priekabiavimo atvejų galite kreiptis ir į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (www.lygybe.lt), kuri teikia teisines konsultacijas lygių galimybių pažeidimų klausimais bei priima skundus.
- Jei prieš jus smurtaujama ar daromas spaudimas lytiškai santykiauti, kvieskite policiją.
Emocinę pagalba galite gauti telefonu:
„Jaunimo linija“ – 8 800 28888 (visą parą)
„Vaikų linija“ – 116 111 (kasdien nuo 11 iki 23 val.)
„Vilties linija“ suaugusiems – 116 123 (visą parą)
„Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66366 (visą parą)
“Linija doverija“ paugliams ir jaunimui (rusų kalba) – 8 800 77277 (16-20 val. pirmadieniais-šeštadieniais, išskyrus valstybinių švenčių dienas)
Emocinė parama internetu:
„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: www.vaikulinija.lt Atsako per dvi dienas;
„Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: www.jaunimolinija.lt/internetas Atsako per dvi dienas;
„Vilties linija“ Rašyti svetainėje: paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com Atsako per tris darbo dienas;
„Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt Atsako per tris dienas;
PASTEBĖJUS:
Atitinkamai sureaguoti pastebėjus seksualinį priekabiavimą nėra lengva. Tačiau nereaguoti visai taip pat nėra gera išeitis. Jei aplinkiniai nereaguoja į priekabiavimo situacijas, susidaro įspūdis, kad priekabiautojo elgesys yra priimtinas, normalus, o aplinkui esantys žmonės negali arba nenori padėti. Tai tik dar labiau apsunkina aukos padėtį. Tuo pačiu seksualinis priekabiavimas verčia jaustis nesaugiais šalia esančius.
Stebėtojo reakcija į seksualinį priekabiavimą yra svarbi ne tik aukos savijautai, bet ir bendrai atmosferai darbovietėje ar mokymosi įstaigoje. Kiekvieno kolektyvo nario pareiga – parodyti, kad priekabiavimas nėra normalus ir toleruotinas elgesys. Tokioje darbo ar studijų aplinkoje seksualinio priekabiavimo atvejų pasitaiko rečiau, nes potencialūs priekabiautojai žino, kad jų veiksmai bus sutikti neigiamai.
Kaip elgtis seksualinio priekabiavimo incidento metu, kai jūs – situacijos stebėtojas:
- Jei esate tikri, kad jums negresia pavojus, įsikiškite į situaciją. Pasakykite priekabiautojui, kad toks elgesys nėra priimtinas ar profesionalus, tvirtai paprašykite nustoti. Jei nenorite konfrontuoti priekabiautojo prie kitų bendradarbių ar nukentėjusiojo, galite paprašyti išeiti pasikalbėti privačiai ir tuomet pasakyti, kad pastebėti veiksmai buvo nepriimtini.
- Dažnai seksualinis priekabiavimas pasireiškia juokų pavidalu, komentuojant asmenų fizinę išvaizdą, juokaujant apie intymų gyvenimą, veiklą ir panašiai, tačiau remiantis ES apklausa, net ir lengvesnės seksualinio priekabiavimo formos gali turėti tokias pačias ilgalaikes neigiamas pasekmes, kaip ir sunkesnės seksualinio priekabiavimo formos. Todėl labai svarbu, kad į seksualinio pobūdžio komentarus žodžiu, t.t. siuntinėjamus filmukus, vaizdo priemones, sureaguotų stebintys asmenys.
- Svarbu suprasti, kad jūs neprivalote tiesiogiai konfrontuoti priekabiautojo, ypač jei tai atrodo nesaugu ar rizikinga. Jei nenorite kreiptis į priekabiautoją, galite nukreipti dėmesį užkalbindami žmogų, prie kurio priekabiaujama. Galite paklausti kiek valandų, paprašyti pagalbos su kokio nors užduotimi ar suteikti galimybę fiziškai pasitraukti iš susidariusios situacijos, pavyzdžiui, paklausiant „ar esi pasiruošusi/-ęs eiti?“.
- Paprašykite priekabiautojo pakartoti pasakytą komentarą ar pastabą, tarsi būtumėte jos neišgirdęs pirmą kartą („Ką sakei?“, „Kaip?“) arba atsakykite, tarsi nesupratote pasakyto komentaro („Kaip suprasti?“, „Ką turi omenyje?“). Tai privers žmogų pergalvoti ištartus žodžius ir galimai leis suvokti, kad jie buvo nepriimtini.
- Parašykite priekabiautojui elektroninį laišką ar žinutę, sakydami, kad toks elgesys nėra priimtinas. Mintis išreikšti raštu gali būti lengviau nei žodžiu ir akis į akį.
Kaip elgtis sužinojus apie seksualinio priekabiavimo atvejį incidentui jau įvykus:
- Pasikalbėkite su nukentėjusiu žmogumi – pasiteiraukite, kaip žmogus jaučiasi; patikinkite, kad tai, ką ji/jis patyrė nėra normalu; paklauskite, kaip galėtumėte padėti. Svarbu užtikrinti, kad nukentėjęs asmuo nesijaučia vienas ar atskirtas.
- Jei įmanoma, užsirašykite tikslią informaciją apie pastebėtą atvejį – laiką, vietą, konkrečius pasakytus ar parašytus žodžius, kaip nukentėjęs žmogus atsakė į tokį elgesį. Pasistenkite kuo detaliau užfiksuoti situaciją, kad galėtumėte ją tiksliai perpasakoti ar, reikalui esant, paliudyti.
- Jei nukentėjęs žmogus nori kreiptis į darbovietės ar mokymosi įstaigos vadovybę dėl patirto seksualinio priekabiavimo, galite pasisiūlyti nukentėjusįjį palydėti ir paliudyti apie įvykusią situaciją.